Lietuvoje net du iš trijų būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu moka bankui daugiau palūkanų, nei galėtų, jei pasinaudotų refinansavimo galimybe. Šis faktas, paviešintas Lietuvos banko ir finansų ekspertų, atskleidžia, kad daugelis žmonių nežino arba nesiryžta peržiūrėti savo paskolų sąlygų.
Paskolų refinansavimas – tai procesas, kai turima paskola perkeliama į kitą finansų įstaigą arba peržiūrima esamoje, siekiant gauti palankesnes sąlygas, mažesnes palūkanas ar patogesnį mokėjimo grafiką. Lietuvoje šis finansinis įrankis tampa vis populiaresnis, o 2025 m. vasarį įsigaliosiantys įstatymų pakeitimai žada padaryti jį dar prieinamesnį ir pigesnį.
Kas yra paskolų refinansavimas?
Paskolų refinansavimas – tai tarsi finansinis „perkrovimas“. Paprastai tariant, tai yra nauja paskola, kurią imate tam, kad padengtumėte senąją ar net kelias esamas paskolas. Pagrindinis tikslas – sumažinti mokamas palūkanas, sujungti kelias paskolas į vieną ar pratęsti grąžinimo laikotarpį, taip palengvinant mėnesio įmokas. Lietuvoje refinansuoti galima įvairias paskolas: būsto, vartojimo, automobilio ar net greituosius kreditus. Pavyzdžiui, jei prieš keletą metų paėmėte būsto paskolą su 2,5 % marža, o dabar rinkoje siūloma 1,65 %, refinansavimas galėtų sumažinti jūsų išlaidas.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. balandį šalyje buvo 346 tūkst. gyventojų, turinčių bent vieną būsto paskolą. Bendras būsto paskolų portfelis 2024 m. rugpjūtį siekė 12,76 mlrd. eurų. Tai rodo, kad paskolos yra svarbi daugelio lietuvių finansinio gyvenimo dalis, tačiau ne visi žino, kad jų sąlygas galima pagerinti.
Kodėl refinansavimas tampa aktualus?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje svarsto refinansavimą, yra besikeičianti ekonominė aplinka. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus Euribor bazinė palūkanų norma sumažėjo puse procentinio punkto – tai reiškia, kad naujos paskolos gali būti pigesnės nei tos, kurios buvo paimtos anksčiau. Be to, Lietuvos bankas nurodo, kad vidutinė bankų būsto paskolų marža nuo 2022 m. sumažėjo nuo 2,4 % iki 1,65 % 2024 m. Tai sudaro trečdaliu mažesnes palūkanas, o ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšti tūkstančius sutaupytų eurų.
„Spinter tyrimai“ 2024 m. rugsėjį atliko apklausą, kuri parodė, kad 27 % būsto paskolų turėtojų Lietuvoje svarsto refinansavimo galimybę. Iš jų 9 % jau derasi su bankais, o 18 % planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Vis dėlto net 10 % respondentų nežino, kas yra refinansavimas, o tai atskleidžia finansinio švietimo spragas šalyje.
Refinansavimo nauda: ką gali laimėti gyventojai?
Refinansavimas gali atnešti kelis svarbius privalumus. Pirmiausia, tai galimybė sumažinti mėnesio įmokas. Tarkime, turite 100 tūkst. eurų būsto paskolą su 2,5 % marža ir 20 metų trukme. Jei refinansuosite ją su 1,65 % marža, jūsų mėnesio įmoka gali sumažėti keliasdešimt eurų, o per visą laikotarpį sutaupyti galite net kelis tūkstančius. Lietuvos bankas prognozuoja, kad, supaprastinus refinansavimo procesą, gyventojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų.
Antra, refinansavimas leidžia sujungti kelias paskolas į vieną. Pavyzdžiui, jei turite būsto paskolą, vartojimo kreditą ir automobilio lizingą, vietoj trijų skirtingų įmokų galite mokėti tik vieną. Tai ne tik patogiau, bet ir sumažina administracinius mokesčius. Trečia, galite pratęsti grąžinimo laikotarpį, jei dabartinės įmokos per didelės jūsų biudžetui.
Be to, refinansavimas gali pagerinti jūsų kredito istoriją. Jei anksčiau turėjote brangių greitųjų kreditų su aukštomis palūkanomis, juos refinansavus pigesne vartojimo paskola, jūsų finansinė našta sumažėja, o tai bankams atrodo kaip atsakingesnis skolinimasis.
Kaip atrodo refinansavimo procesas Lietuvoje?
Šiuo metu refinansavimas Lietuvoje nėra toks paprastas, kaip galėtų būti. Norint perkelti paskolą iš vieno banko į kitą, tenka atlikti nemažai žingsnių: pateikti paraišką, atlikti turto vertinimą, sumokėti sutarties mokesčius ir kitus administracinius mokesčius. Vidutiniškai tai kainuoja apie 1000 eurų, o neaiškumas, ar naujos sąlygos tikrai bus geresnės, atgraso dalį žmonių.
Tačiau situacija keičiasi. 2024 m. lapkritį Seimas priėmė Finansų ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. vasario supaprastins būsto paskolų refinansavimą. Nauji reikalavimai numato, kad procesas taps nemokamas, greitas ir patogus. Pavyzdžiui, bankai turės dalintis informacija apie kliento kreditingumą ir turto vertinimą, o mokesčius padengs naujasis paskolos teikėjas. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikės iš anksto mokėti didelių sumų, nežinant, ar refinansavimas apsimokės.
Statistika ir tendencijos Lietuvoje
Lietuvos banko duomenys rodo, kad būsto paskolas Lietuvoje dažniausiai ima aukštąjį išsilavinimą turintys, šeimas sukūrę didmiesčių gyventojai iki 46 metų amžiaus. Apie 45 % apklaustų būsto paskolų turėtojų paskolas paėmė 2010–2020 m., 28,6 % – anksčiau nei 2010 m., o 26,3 % – po 2020 m. Tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių vis dar moka pagal senas, dažnai brangesnes sąlygas.
„Spinter tyrimų“ apklausa taip pat atskleidė, kad iš jau refinansavusiųjų trečdalis susitarė su tuo pačiu banku, o du trečdaliai pasirinko kitą finansų įstaigą. Tai rodo, kad bankai, siekdami išlaikyti klientus, jau dabar siūlo geresnes sąlygas, o supaprastinus procesą konkurencija dar labiau išaugs.
Ką reikėtų žinoti prieš refinansuojant?
Nors refinansavimas atrodo patraukliai, svarbu neskubėti. Pirmiausia, įvertinkite savo dabartines paskolos sąlygas: kokia palūkanų norma, kiek liko mokėti ir kokie mokesčiai taikomi už išankstinį grąžinimą. Antra, palyginkite skirtingų bankų ar kredito įstaigų pasiūlymus. Trečia, pasitarkite su finansų konsultantu, jei nesate tikri, ar naujos sąlygos tikrai bus naudingos.
Taip pat verta žinoti, kad refinansavimas ne visada tinka. Jei jūsų paskolos terminas trumpas ar likutis nedidelis, nauda gali būti minimali. Be to, jei turite pradelstų mokėjimų ar blogą kredito istoriją, gauti geresnes sąlygas gali būti sudėtinga.
Ateitis: ko tikėtis 2025 m. ir vėliau?
Įsigaliojus naujiems įstatymams, refinansavimas Lietuvoje taps paprastesnis ir populiaresnis. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siekia, kad gyventojai drąsiau ieškotų geresnių pasiūlymų, o bankai konkuruotų siūlydami mažesnes palūkanas. Tai ypač aktualu dabar, kai ekonomika auga, gyventojų pajamos didėja, o palūkanų normos mažėja.
Apibendrinant, refinansavimas – tai galimybė ne tik sutaupyti, bet ir supaprastinti savo finansus. Jei turite paskolą, verta pasidomėti, ar galėtumėte mokėti mažiau. Lietuvoje šis procesas dar tik įgauna pagreitį, tačiau jau dabar matyti, kad jis gali reikšmingai pakeisti žmonių finansinę gerovę.